„Ši planeta yra mūsų vieninteliai namai“, – šį sekmadienį minimos Pasaulinės aplinkos dienos proga kreipdamasis į JT generalinis sekretorius António Guterresas, perspėdamas, kad planetos gamtinės sistemos „netenkina mūsų poreikių“.
„Gyvybiškai svarbu apsaugoti atmosferos sveikatą, gyvybės gausą ir įvairovę Žemėje, ekosistemas ir ribotus išteklius. Tačiau mes to nedarome“, – sakė JT vadovas. Vienas
„Mes reikalaujame iš planetos per daug, kad išlaikytume netvarų gyvenimo būdą“, – perspėjo jis, pažymėdamas, kad tai kenkia ne tik planetai, bet ir jos gyventojams.
Ekosistemos palaiko visą gyvybę Žemėje. 🌠#Pasaulinėsaplinkosdienos proga sužinokite, kaip prisidėti prie ekosistemų degradacijos prevencijos, sustabdymo ir atkūrimo, naujame nemokamame @UNDP ir @UNBiodiversity kurse apie ekosistemų atkūrimą. 😊 https://t.co/zWevUxHkPU #GenerationRestoration pic.twitter.com/UoJDpFTFw8
Nuo 1973 m. ši diena buvo naudojama didinti informuotumą ir suteikti politinį postūmį spręsti didėjančias aplinkosaugos problemas, tokias kaip toksiška cheminė tarša, dykumėjimas ir visuotinis atšilimas.
Nuo to laiko ji išaugo į pasaulinę veiksmų platformą, padedančią skatinti vartotojų įpročių ir nacionalinės bei tarptautinės aplinkos politikos pokyčius.
Teikdamas maistą, švarų vandenį, vaistus, reguliuodamas klimatą ir apsaugodamas nuo ekstremalių oro reiškinių, ponas Guterresas priminė, kad sveika aplinka yra būtina žmonėms ir darnaus vystymosi tikslams (DVT). Vienas
„Turime išmintingai tvarkyti gamtą ir užtikrinti lygias galimybes naudotis jos paslaugomis, ypač labiausiai pažeidžiamiems asmenims ir bendruomenėms“, – pabrėžė A. Guterresas.
Ekosistemų degradacija paveikia daugiau nei 3 milijardus žmonių. Jungtinių Tautų vadovo teigimu, tarša kasmet per anksti pražudo apie 9 milijonus žmonių, o daugiau nei 1 milijonui augalų ir gyvūnų rūšių gresia išnykimas – daugeliui jų – per kelis dešimtmečius.
„Beveik pusė žmonijos jau yra klimato pavojaus zonoje – 15 kartų didesnė tikimybė mirti nuo klimato poveikio, pavyzdžiui, didelio karščio, potvynių ir sausrų“, – sakė jis ir pridūrė, kad yra 50:50 tikimybė, jog per ateinančius penkerius metus pasaulinė temperatūra viršys Paryžiaus susitarime numatytą 1,5 °C ribą.
Prieš penkiasdešimt metų, kai pasaulio lyderiai susirinko Jungtinių Tautų konferencijoje dėl žmogaus aplinkos, jie įsipareigojo apsaugoti planetą. Vienas
„Tačiau mes dar toli gražu nepasiekėme sėkmės. Nebegalime ignoruoti kasdien skambančių pavojaus varpų“, – perspėjo vienas aukštas JT pareigūnas.
Neseniai vykusioje aplinkos konferencijoje „Stokholmas+50“ buvo pakartota, kad visi 17 darnaus vystymosi tikslų priklauso nuo sveikos planetos, kad būtų išvengta trigubos krizės – klimato kaitos, taršos ir biologinės įvairovės nykimo.
Jis paragino vyriausybes teikti pirmenybę klimato kaitos veiksmams ir aplinkos apsaugai priimant politinius sprendimus, kurie skatintų tvarią pažangą.
Generalinis sekretorius išdėstė pasiūlymus, kaip visur aktyvinti atsinaujinančiąją energiją, užtikrinant, kad atsinaujinančiosios technologijos ir žaliavos būtų prieinamos visiems, mažinant biurokratiją, perkeliant subsidijas ir patrigubinant investicijas.
„Verslo įmonės tvarumą turi laikyti savo sprendimų pagrindu, vardan žmonių ir savo pačių pelno. Sveika planeta yra beveik kiekvienos pramonės šakos planetoje pagrindas“, – sakė jis.
Jis pasisako už moterų ir mergaičių įgalinimą, kad jos būtų „galingos pokyčių varomosios jėgos“, įskaitant sprendimų priėmimą visais lygmenimis. Ir remia vietinių bei tradicinių žinių naudojimą siekiant padėti apsaugoti trapias ekosistemas.
Pažymėdamas, kad istorija rodo, ko galima pasiekti, kai planetą laikome svarbiausiu dalyku, JT vadovas atkreipė dėmesį į žemyno dydžio skylę ozono sluoksnyje, paskatindamas visas šalis įsipareigoti laikytis Monrealio protokolo, kuriuo siekiama palaipsniui nutraukti cheminių medžiagų ozono sluoksnio ardymą.
„Šiais ir kitais metais tarptautinei bendruomenei atsiras daugiau galimybių pademonstruoti daugiašališkumo galią sprendžiant mūsų tarpusavyje susijusias aplinkos krizes – nuo derybų dėl naujos pasaulinės biologinės įvairovės programos iki gamtos nykimo sustabdymo iki 2030 m. ir sutarties, skirtos kovoti su plastiko tarša, parengimo“, – sakė jis.
Ponas Guterresas dar kartą patvirtino JT įsipareigojimą vadovauti pasaulinėms bendradarbiavimo pastangoms, „nes vienintelis kelias į priekį – dirbti su gamta, o ne prieš ją“.
Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) vykdomoji direktorė Inger Andersen priminė, kad Tarptautinė diena gimė 1972 m. Švedijos sostinėje vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje, suprantant, kad „turime kovoti, kad apsaugotume orą, žemę ir orą, nuo kurių visi priklausome. Vanduo... [ir] žmogaus galia yra svarbi, ir labai svarbi...“.
„Šiandien, žvelgiant į dabartines ir būsimas karščio bangas, sausras, potvynius, gaisrus, pandemijas, užterštą orą ir plastiku pripildytus vandenynus, taip, karo operacijos yra svarbesnės nei bet kada anksčiau, ir mes lenktyniaujame su laiku.“ EUR
Ji pabrėžė, kad politikai turi žvelgti ne tik į rinkimus, bet ir į „kartų pergales“; finansų įstaigos turi finansuoti planetą, o įmonės turėtų būti atskaitingos gamtai.
Tuo tarpu JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių ir aplinkos klausimais Davidas Boydas perspėjo, kad konfliktai kursto žalą aplinkai ir žmogaus teisių pažeidimus.
„Taika yra esminė darnaus vystymosi ir visapusiško žmogaus teisių, įskaitant teisę į švarią, sveiką ir tvarią aplinką, įgyvendinimo sąlyga“, – sakė jis.
Konfliktai sunaudoja „daug“ energijos; jis teigia, kad dėl jų išmetama „didžiulis kiekis klimatui kenkiančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų“, didėja toksiška oro, vandens ir dirvožemio tarša bei daroma žala gamtai.
JT paskirtas nepriklausomas ekspertas pabrėžė Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį aplinkai ir su tuo susijusias pasekmes teisėms, įskaitant teisę gyventi švarioje, sveikoje ir tvarioje aplinkoje, teigdamas, kad žalos atitaisymas užtruks metus.
„Daugelis šalių paskelbė planus plėsti naftos, dujų ir anglies gavybą, reaguodamos į karą Ukrainoje“, – sakė ponas Boydas, pažymėdamas, kad kelių milijardų dolerių vertės pasiūlymai dėl atstatymo ir atkūrimo po konflikto taip pat padidintų spaudimą aplinkosaugos pasauliui.
Sugriovus tūkstančius pastatų ir pagrindinę infrastruktūrą, milijonai žmonių neteks prieigos prie saugaus geriamojo vandens – dar vienos pagrindinės teisės.
Pasauliui grumiantis su klimato žala, biologinės įvairovės nykimu ir plačiai paplitusia tarša, JT ekspertas pabrėžė: „Karas turi būti kuo greičiau baigtas, užtikrinta taika ir prasidėjęs atsigavimo bei atsigavimo procesas.“
Pasaulio gerovei gresia pavojus – daugiausia dėl to, kad nevykdome savo įsipareigojimų aplinkosaugos srityje, ketvirtadienį pareiškė JT generalinis sekretorius António Guterresas.
Praėjo penkeri metai nuo tada, kai Švedija surengė pirmąją pasaulyje konferenciją, skirtą aplinkosaugai kaip svarbiai problemai spręsti. Tai buvo užuomina į „žmonių aukojimo zoną“, kuria, anot JT, gali tapti, jei ja nesirūpinsime. Tapkite žmogaus teisių ekspertu „žmonių aukojimo zonoje“. Pirmadienį, prieš šią savaitę Stokholme vyksiančias naujas diskusijas dėl tolesnių veiksmų, ekspertai perspėjo, kad reikia didesnių pastangų, kurios kasmet galėtų išgelbėti milijonus gyvybių.
Įrašo laikas: 2022 m. birželio 6 d.
